raižyti

ráižyti, -o, -ė DŽ, raižýti, raĩžo, raĩžė DŽ, NdŽ iter. 1 rėžti. 1. K, M aštriu įnagiu negiliai pjaustyti: Norint pastorinti vyšnias, slyvas, raižoma žievė rš. Su saidru ráižyk blakstieną, kad kraujis išsrustų J. Jį kankino skausmai, tartum vidurius raižė aštrus skustuvas sp. | Tik kelios poros raižė pačiūžomis sudėtingus ornamentus rš. 2. daryti metalo, medžio ar kt. reljefinį piešinį, graviruoti: Imasi vario ir raižo jį sausa adata rš. 3. reljefiškai vaizduoti, ornamentuoti: Priešaky, kampe, ąžuolinis raižytom kojom stalas V.Krėv. Imta kolonas raižyti hieroglifų tekstais bei reljefais rš. Aš visą rytą raižiau tam savo angelui veidą P.Vaičiūn. 4. draskyti, braižyti: Marškiniai pakuliniai, pradeda ráižyti nugarą Grd. Vėjas raižė veidą, drėbdamas į jį sniego gniužulėlius rš. 5. pjaustyti, karpyti į dalis: Jis raižo stiklus Mrk. Tuo tarpu ateina turtinga ir gobši kaimynė ir randa ją audeklą beraižant LTR(Šd). O kam tu vožai skrynelę, o kam tu raižai drobelę? StnD26. Neraižyk, sesele, tu savo drobelių, daugiau aš nebnešiosiu LTR(Dr). Žiedu švytruosiu, drobeles raižysiu, mylą vardą minavosiu D87. Plonų drobių neraižýsiu JV610. Kam tu raižysi marškinius? KlvD232. Gyvims diržus raižė iš nugaros S.Dauk. Sausa ir gryna šlyna čiupinėjama rodosi apyriebė, ją galima kaip muilą raižyti A1884,129. Bus pagaminta 700 metalo raižomųjų staklių sp. | Daugiau kaip dvidešimt plieninių noragų negailestingai raižė nuo saulės parudavusią velėną sp. ^ Meška girioj, o kailį jos jau raižo VP29. 6. prk. kiaurai einant, judant per ką, skrosti: Mėlyname danguje linksmai raižė sparnais orą vikrutės kregždės A.Vien. Tvankią tamsą žaibas raižė – pašėlimui valios davė B.Sruog. Saulė, prasijuokusi savo spinduliais, raižo šliaužiančio debesies skvernus I.Simon. Tamsų žiemos dangų raižo įvairiaspalvės raketos sp. | Pelėdos šauksmas raižė orą rš. ^ Baltas vabalėlis dangų raižo (lėktuvas) LTR. ║ būti nusitiesusiam įvairiomis kryptimis: Priešakyje laukas, kurį raižo iš visų šalių balti takai Vd. 7. prk. skersai ir išilgai vaikščioti, važinėti, plaukioti: Jau 20 metų kaip žvejų laiveliu raižau Baltiją sp. Kryžiuočiai … labai dažnai kraugeriškais žygiais raižė Žemaitiją rš. Per visą naktį kazokai ir žvalgai raižė apylinkės laukus ir sodybas rš. 8. čaižyti, pliekti: Ráižyk jamui kailį su botagu J. Ratai bilda, mes kuinus raižome botagu, kad greičiau pasisektų pabėgti Pt. Pusbernis iš nekantrybės raižo tik ir raižo pavargusias kumeles Žem. Už ką gi dabar tą vaiką ráižai? Up. Bauduos, ráižysu biesuką, ka mėnesį neprisės Krš. Tik pagrobiau lakatą, ka pasiutau ráižyti par tą kramę – par duris lauk! Trk. Sako, kamine su mazgote šliaukšt šliaukšt i ráižydavo par akis Mžk. Muštasis, žiužį įgavęs, vėl pabrūkš kitam įdavė, o tas šalip stovintį taip pat šmiaukš šmiaukš raižė M.Valanč. Verbų nedėlio[je] užvis jauni žmonys liuob kits kitą raižyti pašvęstai karklais, arba žilvičiais, linkėdamys tarsi laimingo sulaukimo atenčių Velykų M.Valanč. | refl.: Nesiráižyk su tuo diržu! Žd. Vaikai ráižės, ráižės, pataikė par ranką Brs. 9. DŽ skausmui varstyti, labai skaudėti: Gal ko užvalgiau, ka taip vidurius ráižo Rs. Ką ráižė visus vidurius! LKT109(Sv). Kumet grobus ráižo, reik gerti Dievo medžio arbatą – skausmas praeina Vkš. Paširdžius ráižo, nedetūr Krš.

raižýtinai adv.: Vidurius raižýtinai sopa Kp. ║ [i]skaudinti: Ir po krūtine mažiau jai spaudžia, ir diegliai ne taip skaudžiai raižo A.Vencl. Alkis ir troškulys raižė jų vidurius rš. Šiandieną saulė ráižo akis Dr. Žėrįs sniegas raižė atpratusias akis rš. Čia kiekvienas daiktas raižė jo širdį, primindamas motiną rš. Baimė raižė žmogų rš.

◊ eĩti šunìms kudlàs ráižyti pasidaryti niekam tikusiam: Eĩsi šunìms kudlàs ráižyti, kad nemokais! Šts.

\ raižyti; apraižyti; atraižyti; įraižyti; išraižyti; nuraižyti; paraižyti; perraižyti; praraižyti; priraižyti; suraižyti; užraižyti